fbpx
1-2 d.d. pristatymas 📦 Nemokamas siuntimas nuo 50€
Search
0
0
  • Pradžia
  • /
  • Iš kur atsiranda nerimas ir kaip galite jį sumažinti?
Be kategorijos

Iš kur atsiranda nerimas ir kaip galite jį sumažinti?

nerimas

Ar būna, kad atsibudę ryte jaučiate, lyg kažkas blogo įvyko, arba tuojaus įvyks? Nerimas yra dažniausiai ūmiai prasidedanti emocija, kuriai būdinga įtampą, nesaugumą, keistą diskomfortą keliančios mintys ir fizinės savybės, pavyzdžiui, padidėjęs kraujospūdis. Ypatingai daug žmonių nerimo jausmą pradėjo patirti kartu su prasidėjusia Covid-19 viruso pandemijos banga ir kai kurie jau spėjo šį nemalonų jausmą giliai įsileisti į savo vidų, jis tapo įprastas.

Šiame straipsnyje apžvelgsime kas ir kodėl sukelia nerimą, kaip galėtume jo išvengti pakeisdami savo įpročius bei maistą ir kokia yra CBD aliejaus nauda nerimui malšinti.

Turinio rodyklė

Nerimo sutrikimai, kada turėtumėte atkreipti dėmesį?

Nerimas – tai neproporcingas ir ilgalaikis stresas, per ne lyg didelis neigiamas susijaudinimas ar baimė, jausmai, atsirandantys dėl emocinio dirgiklio. Nerimas yra visiškai normali ir netgi būtina emocija, kurią gali sukelti įvairios priežastys. 

Iš tikrųjų, nerimo sutrikimas apima pakankamai platų spektrą pojučių, tai gali būti ir panikos atakos, ir socialės atskirties jausmas, artimųjų netekimo išgyvenimas, problemos darbe ar specifinės fobijos. Pojūčiai panašūs, mat juos vienija neaiškus baimės, nesaugumo jausmas, tad mes šią būseną vadiname tiesiog nerimu.

Kaip teigia Nacionalinis psichikos sveikatos institutas, nerimo sutrikimas diagnozuojamas po to, kuomet žmogus jaučia neproporcingą nerimą, baimę iššauktą visai nežymių dirgiklių, dažniausiai ne trumpiau nei šešis mėnesius. Toks laiko tarpas pradeda daryti įtaką asmens socialinei, darbo ir asmeniei aplinkai. Pagrindiniai nerimo simptomai yra šie:

  • Apėmęs jausmas, kad esate nežinia dėl ko sunerimęs arba įsitempęs;
  • Dažnai jaučiate nuovargį;
  • Turite sunkumų gebėjimui susikaupti;
  • Padidėjęs dirglumas nežymiems aplinkos dirgikliams;
  • Miego problemos.
pagrindiniai nerimo simptomai

Pateikiame jums šiek tiek faktų apie nerimą bei jo sutrikimus

  • Nerimo sutrikimai yra labiausiai paplitusi psichikos liga JAV, kuria kasmet serga 40 milijonų, 18 metų ir vyresnių suaugusiųjų Jungtinėse Valstijose, arba 18,1 % gyventojų;
  • Nerimo sutrikimai yra lengvai pagydomi, tačiau tik 36,9 % sergančiųjų gauna tinkamą gydymą;
  • Nerimo sutrikimų turintys žmonės tris-penkis kartus dažniau kreipiasi į gydytoją ir šešis kartus dažniau guldomi į ligoninę dėl psichikos sutrikimų nei tie, kurie nerimo nejaučia;
  • 2017 m. atliktame tyrime apskaičiuota, kad net 792 mln. žmonių visame pasaulyje gyveno su psichikos sveikatos sutrikimais. Tai yra šiek tiek daugiau nei vienas iš dešimties pasaulio gyventojų (10,7 %).
  • Neretai nerimo sutrikimų turintys asmenys taip pat kenčia nuo depresijos arba atvirkščiai, o beveik pusei asmenų, kuriems diagnozuota depresija, taip pat diagnozuojamas ir nerimo sutrikimas.

Ši būsena taip pat gali būti susijusi su sveikatos būkle, pavyzdžiui, širdies ligomis, diabetu, astma ar skydliaukės sutrikimais. Yra aiškus ryšys tarp kofeino, alkoholio vartojimo bei nerimo simptomų, taip pat nerimą gali sukelti ir tam tikri vaistai, pavyzdžiui kortikosteroidai – astmai gydyti skirti preparatai.

Svarbu pažymėti, kad nors visi šie dalykai (vaistai, medžiagos ir stresas) gali sukelti diskomfortą, toks nerimas skiriasi nuo psichiatrinės nerimo sutrikimo diagnozės.

Kas mūsų organizme sukelia nerimo jausmą?

Žinduolių centrinės nervų sistemos (CNS) informacijos perdavimo pagrindą sudaro neuronų tinklų sužadinimas ir slopinimas. Pernešėjai, atsakingi už šių sužadinamųjų ir slopinamųjų poveikių sklaidą, yra aminorūgščių mediatoriai – cheminiai junginiai, pernešantys nervinius impulsus tarp nervinių ląstelių. 

Pagrindinis sužadinantis ir nerimo jausmą sukeliantis neuromediatorius yra glutamatas, o pagrindinis nerimą slopinantis neuromediatorius yra gama amino sviesto rūgštis (GABA). Šių dviejų pagrindinių mediatorių tarpusavio sąveika užtikrina normalų centrinės nervų sistemos funkcionavimą.

Tai keli pagrindiniai pernešėjai tarp nervinių ląstelių, kurie sudaro daugiau nei 90% visų mediatorių veiklos mūsų smegenyse. Glutamato gausu įvairiuose produktuose, tokiuose kaip sūris, pomidorai, riešutai, sojos padažas, riešutai, žirneliai. Nesupraskite klaidingai, glutamatas taip pat yra būtinas mūsų organizmui, tam, kad susidarytų naujos ląstelės, tačiau jo perteklius skatina nerimo susidarymą ir dirglumo jausmą. 

Kitas, itin svarbus jau paminėtas mediatorius yra GABA – sviesto aminorūgštis, veikianti kaip nervinių impulsų pernešėjas, pasižymintis glutamatą slopinančiomis savybėmis. Šios aminorūgšties gausu tokiuose produktuose kaip brokoliai, žiediniai bei paprasti kopūstai, saldžiosios bulvės, špinatai, grikiai ir pan. 

Šių dviejų neurotransmiterių sąveika kiekvieną dieną balansuoja vienas su kitu, veikdami jūsų emocijas bei taip, kaip suvokiate aplinką – ar esate išsiblaškę, išsigandę, ar jaučiatės ramūs bei užtikrinti, gebate susikoncentruoti, arba atvirkščiai. Daugelio nervų ligų, pavyzdžiui Alzhaimerio ar Parkinsono, taip pat epilepsijos priežastimi medikai laiko glutamato apykaitos smegenyse sutrikimus, o šio neurotransmitoriaus perteklius gali taip stipriai paveikti nervų ląsteles, jog šios tiesiog apmiršta.

Nustatytiems nerimo sutrikimams skiriami vaistai, tokie kaip, pavyzdžiui benzodiazipenai, turi daug trumpalaikių bei ilgalaikių šalutinių poveikių organizmui, gali paveikti atmintį, kvėpavimą, motoriką, kalbą ir t.t. Todėl jeigu įmanoma įšvengti medikamentų naudojimo, savo emocinę būklę galime pagerinti eliminuojant arba pridedant tam tikrą maistą bei įpročius, arba naudojant natūralias medžiagas, tokias kaip CBD – nesukeliančias ilgalaikių pašalinių efektų.

Maistas, kuris padeda mažinti nerimo jausmą

  1. Braziliški riešutai

Braziliški riešutai turi nemažai seleno, kuris yra antioksidantas ir padeda išvengti ląstelių pažeidimų, jis veikia kaip antikancerogenas, tad padeda užkirsti kelią vėžio vystymuisi.

Bertoletijų riešutai taip pat yra puikus dar vieno antioksidanto, vitamino E šaltinis. Kaip žinoma, antioksidantai gali būti naudingi gydant nerimą, nes yra žinoma, kad dėl mažo vitamino E kiekio organizme gali išsivystyti depresija.

  1. Riebi žuvis

Riebios žuvys, pavyzdžiui, lašiša, skumbrė, sardinė, upėtakis ir silkė, turi daug omega-3. Omega-3 yra riebalų rūgštis, kuri yra glaudžiai susijusi su kognityvinėmis pažinimo funkcijomis ir psichine sveikata.

2017 metais atliktas tyrimas parodė, kad jeigu suvartojame per daug kitos riebalų rūgšties, vadinamosios omega-6, ir nepakankamai omega-3, gali padidėti rizika nerimo sutrikimams.

  1. Kiaušiniai

Kiaušiniai turi triptofano – aminorūgšties, padedančios susidaryti serotoninui. Serotoninas yra cheminis mediatorius, nešiklis, padedantis reguliuoti nuotaiką, miegą bei atmintį. Taip pat yra žinoma, kad serotoninas gerina smegenų veiklą ir efektyviai mažina nerimą.

  1. Moliūgų sėklos

Moliūgų sėklos yra puikus kalio šaltinis, kuris padeda reguliuoti elektrolitų pusiausvyrą ir kraujospūdį. Kalio prisotintų maisto produktų, tokių kaip moliūgų sėklos ar bananai, valgymas, gali padėti sumažinti jaučiamą stresą.

  1. Juodasis šolokolas

Juodasis šokoladas taip pat gali padėti sumažinti nerimą. 2014 m. atlikto tyrimo metu nustatyta, kad 40 g juodojo šokolado studentėms padėjo sumažinti jaučiamą stresą sesijų, egzaminų laikotarpiu. Šokoladas taip pat aštrina protą, gerina koncentraciją bei gebėjimą įsiminti naują informaciją.

maistas, kuris gali padėti kovoti su nerimu

Maistas, kuris gali paskatinti nerimo jausmą

  1. Cukrus

Didelis cukraus kiekis yra susijęs su daugeliu įvairių sveikatos sutrikimų, įskaitant nutukimą, aukštą kraujospūdį ir pažeistą dantų ėduonį. Šis, turbūt plačiausiai pasaulyje naudojamas ingredientas taip pat siejamas su depresija, nuotaikų svyravimais ir nerimo simptomais. Dėl pradinio energijos antplūdžio, gauto suvalgius cukraus, daugelis žmonių net nesamoningai siekia reguliariai suvartotit saldžių maisto produktų ir gėrimų. 

Tačiau kuomet energijos antplūdis pasiekia piką, cukraus kiekis kraujyje greitai sumažėja, todėl jaučiamas mieguistumas, prastėja nuotaika ir kyla dar didesnis potraukis šiam produktui. Nuolatinis cukraus kiekio kraujyje didėjimas ir mažėjimas skatina nerimą skatinančių hormonų – adrenalino ir kortizolio išsiskyrimą, taip pat neigiamai veikia kasą, didina nejautrumą insulinui, kuris reguliuoja cukraus kiekį kraujyje, tad besaikis cukraus vartojimas sukelia 1 ir 2 tipo diabetą.

  1. Greitas maistas

Nesveikas greitas ir keptas maistas maistas, pavyzdžiui, pica, aliejuje skrudinta vištiena, mėsainiai ir keptos bulvytės, turi nedidelę maistinę vertę, toks maistas turi daugybę greitųjų angliavandenių ir yra sunkiai virškinamas. Kuomet organizmas negali apdoroti tokio cukraus bei kitų angliavandenių pertekliaus, pradeda kauptis dujos, atsiranda rūgšties refliuksas ir kiti virškinamojo trakto negalavimai, kurie taip pat skatina nerimo jausmą.

  1. „Paruoštukai“, pusfabrikačiai

Perdirbtuose maisto produktuose, pavyzdžiui, konservuotose sriubose, greitai paruošiamuose makaronuose, vytintoje mėsoje ir lydytuose sūriuose, yra didelis kiekis druskos. Tai kelia kraujospūdį ir didina širdies darbo krūvį, todėl organizmas į kraujotaką išskiria jau minėtus kortizolį bei adrenaliną.

  1. Kofeinas

Kofeino yra įvairiuose produktuose, įskaitant kavą, juodają bei žaliają arbatą, energinius gėrimus, šokoladą ir kai kuriuos vaistus skiriamus nuo skausmo. Daugelis žmonių toleruoja nedidelius kofeino kiekius, tačiau kadangi kofeinas stimuliuoja centrinę nervų sistemą, per didelis jo kiekis gali sukelti padidėjusį širdies pulsą, drebulį, dirglumą ir nemigą.

  1. Alkoholis

Alkoholis veikia daugelį smegenyse esančių cheminių medžiagų, įskaitant jau minėtą GABA, serotoniną ir dopaminą, o kuomet šios cheminės medžiagos smegenyse pakinta, gali pakisti organizmo reakcija kasdienėse situacijose. Nedidelis alkoholio kiekis gali stimuliuoti GABA ir sukelti atsipalaidavimo jausmą, tačiau gausus vartojimas sumažina sviesto aminorūgšties kiekį ir sukelia didesnę įtampą bei dirglumą.

maistas, kuris gali paskatinti nerimo jausmą

Kaip CBD padeda kovoti su nerimu ir palaikyti bendrą sveiką emocinę būklę?

CBD padidina triptofano kiekį nestimuliuojamose smegenų srityse. Triptofanas yra pagrindinis junginys serotonino gamyboje, todėl padidėjus triptofano koncentracijai, padidėja ir serotonino kiekis. Seratoninas, kaip žinia, padeda reguliuoti nerimą bei sumažinti depresiją, taip pat gerina nuotaiką, didina koncentraciją ir užtikrina geresnį emocinį stabilumą.

Natūralūs CBD ekstraktai taip pat gali padidinti GABA. Padidėjus GABA kiekiui, receptoriai gali organiškai sumažinti gaunamų signalų kiekį, taip palengvindami smegenų protinę veiklą ir geriau kontroliuoja aplinkos dirgiklius. Kitaip tariant, CBD padeda labiau atsipalaiduoti, sumažinti įtampą dienos metu ir geriau išsimiegoti.

CBD nauda. Ką sako moksliniai tyrimai?

2011 m. buvo atliktas nedidelis bandymas, kurio metu su dalyviais, turinčiais diagnozuotus nerimo sutrikimus, ir sveikais pacientais, buvo atliktas imitacinis viešojo kalbėjimo testas – tarp gydytojų įprastas nerimo testavimo metodas. Palyginti su placebu, CBD reikšmingai sumažino sergančių dalyvių nerimą ir diskomfortą. Tiesą sakant, jų sumažėjęs nerimo lygis buvo panašus į sveikų dalyvių nervinį dirglumą.

Po aštuonerių metų, 2019 m. atlikus bandymą, buvo lyginamas trijų CBD dozių (150 miligramų, 300 miligramų ir 600 miligramų) ir placebo veiksmingumas vyrams, atliekantiems imitacinį viešojo kalbėjimo testą. Palyginti su placebu, 300 miligramų CBD reikšmingai sumažino dalyvių nerimą kalbos metu, tačiau 150 miligramų ir 600 miligramų dozės žymių rezultatų neparodė. Tai rodo, kad dozavimas gali būti labai įvairus ir kad didesnis CBD kiekis nebūtinai yra veiksmingesnis.

Tuo tarpu kitame 2019 m. tyrime CBD buvo naudojamos daug mažesnės dozės nei daugumoje kitų klinikinių bandymų – vieni dalyviai vartojo 25 miligramus per dieną, o kiti – 50 arba 75 miligramus. Tyrėjai manė, jog didesnės dozės gali būti per brangus malonumas dayviams naudojimui kiekvieną dieną, ir kad mažos dozės vis tiek pasirodys veiksmingos. Ir iš tiesų, daugumos dalyvių nerimas sumažėjo per pirmąjį mėnesį ir išliko nežymus. Miego kokybė taip pat pagerėjo, o teigiamus rezultatus pajuto daugiau nei 79% dalyvių.

Apibendrinimas

Stresas, nuolatinis nerimas – kelias į didžiają daugumą ligų. Valgykite daugiau riebios žuvies bei žalių daržovių, jeigu įmanoma, stenkitės ieškoti natūralių alternatyvų nerimui mažinti, nes vaistai, skirti jam malšinti, priveda prie kitų sveikatos problemų.

CBD aliejus – ateities komponentas, turintis  daug potencialo nerimo gydymui, be neigiamo haliucinogeninio poveikio, susijusio su THC. CBD geba prisijungti prie įvairių mediatorių receptorių smegenyse ir nervų sistemoje pasižymi teigiamu poveikiu. Tikimės, kad atlikus dar daugiau tyrimų su CBD, turima informacija netolimoje ateityje įgalins gydytojus rekomenduoti CBD produktus vietoje žalingų medikamentų.

Reguliarus CBD naudojimas skirtas žmonėms, kurie nori būti atsparesni stresinei aplinkai, užkirtų kelią nerimui prieš jam atsirandant, arba ženkliai sumažintų jo jaučiamus nemalonius simptomus. Žmonėms, nusprendusiems naudoti CBD aliejų ir tuo pat metu vartojantiems vaistus nerimo sutrikimams gydyti, reikėtų būtinai pasitarti su gydytoju.

Kviečiame išbandyti CBD aliejų ir įsitikinti jo veiksmingumu kovojant su nerimu patiems. Būkite laimingi ir produktyvūs, jūsų ramybės sargas Cannabee.

Šaltiniai:

Kiti įrašai